gyyvate

Кто приходит и заводит эти часы, Словно наших дней возводит солнце на весы. Не до разлуки... Как мы жили не ценил&#1080

Kai meiles nera ir tave gaubia dvejones, Kai taves nesupranta salia esantys zmones, Kai laikas eina be taves, Ir pats nesupranti saves – Imi ieskoti to ko nezinai – Jausmo ar nuotykio – Gyvenimo prasmes, isbandymo – O gal tiesiog zaidimo ir laiko praleidimo - Kito zmogaus gyvenimo laiko atemimo. Tiesiog ieskai ir tiek… O kai nerandi ir laikas sustoja - Jauti kaip tau stogas vaziuoja, Save uz durniu laikai Ir nieko nematai – Tik sviesa ilgam tunelio gale Ir veida to kuris jame - kuri palikai sirdim ir siela poto kai jis tave paliko viena miela grazia diena... Nuo tada kai taves nebera salia man

"Myliu, mylejau ir mylesiu" - Siandien sie zodziai skamba mano ausyse Prisimenu ta vakara kai tu man pasakei juos pirma karta, Nuo tos dienos tu mano sirdyje. Prisimenu ta vakara kaip siandien: Pilnas menulis ir vakaro vesa, tie tavo zodziai, glamones, buciniai... Prisimenu ta vakara kaip sianidien kai tuos zodzius tu istarei dar karta siandien, Prie pilno menulio ir vakaro vesos: "Myliu, mylejau ir mylesiu"... Tik si kart tu pasakei dar "visados"...